skolė

skolė̃ sf. (4) NdŽ, LD228, Rud, Drs, Dsm, Vv, Pb, Aln, Ukm, Pc, Vb, Brž, Ob žr. skola 1: Skolė̃s pasidarė Pg. Skolė̃j ir skolė̃j – niekad to rublio negauni pamatyt! Bgs. Skolė̃s dar buvo, reikė išmokėt Vlk. Reikia skolė̃ atduot Rdš. Nusipirko žemę be jokios skolė̃s BM165(Pšl). Turi skolė̃s daug, brolis turi išmokėt Kdn. Nemoka gyvent, skolė̃n pragaišus Pv. Skolė̃m apsikrovęs Ds. Ar tau protas pasmaišė, kad už jo eini: jau iš skolių̃ ir galvos nesmato Ds. Jau antri metai sėdžiam skolė̃[je], neišsikapstom Ps. Prašyk, skolė̃n kad duotų Krs. Grąžinau skõlę Prn. Ėmė tiem atidavė tą skõlę Eiš. Aš tik vieną sunaudoju skatiką, o vieną skolė̃s moku (ps.) Rmš. ^ Šuo be skolės, o Dievas be griekų Gdž. Tas ne ponas, kurs skolių neturi LTR. Skolė̃ – ne rona, neužgis Lnkv. Neturi skolė̃s, neturi draugų On.

◊ [kaĩp] už tė́vo skõlę pats nebūdamas skolingas, be reikalo, beprasmiškai: Už ką aš mokėsiu – už tė́vo skõlę dirbk ir už tė́vo skõlę mokėk?! Ps. Dirbk čia dabar kaĩp už kokią tė́vo skõlę Dj.